Pradmenys Ir Vynas by THEMYOUANDM3 Lyrics
Prašau nebandyk įrodyt, kad aš negaliu, kad tu niekada nedarei klaidų
Taip tu čia taip nyku, labiau vidum, nei aplinka
Laisvo mano plano membrana, nugyventi kaip negyvena
Noriu mylėti tik viena tave, viena tave, tik viena tave
Net nematyti kitų, eilinis aš eilinė tu
Eilėmis sotu, gaivu net mieste terp automobilių žiedų
Pastatų, išmetamųjų, išmetamų iš namų
Išmanių [ ? ] nesitikėjau iš žmonių
Kad visi vienodai teisūs, reiškia tik, kad vienodai klystam
Nėra dramų, nieko blogo, bet apie esmę dažnai pamirštam
Išeiname ir sugrįžtam, aš prie nieko nepririštas
Atrodo kol užsinori išeit negrįštant žinai
Žmones užpisa, tas per kietas, pasileidus nėra kur dėtis
Bet jei tikrai mylėtum ką turi, aplinka tau nerupėtu
(Žmones užpisa, tas per kietas, pasileidus nėra kur dėtis
Bet jei tikrai mylėtum ką turi, aplinka tau nerupėtu)
Niekam nepasiskūsi, kai vienatvė spręs už tavę, pašiepk savę
Bet tai nerimtą, nelemtą ištirpę tie metai, tau priskirią vertę
Kur nėra klaidingų kelių, bet tu pasirinkai neteisingą
Eilinė realybes galimybė (ahh) tavo veiksmų grandinė (yeah)
Akmenys ir vinys, kam tai pradmenys ir vynas
Kam tai pakaitalas vyras, kai ryšys nesantuokinis
Sugaišus tiek laiko, ta savižudybe tampa priimtina
Sprendimas kur imasi, jie kai atsiduodame šimtui sakiniam
Meilės skurde, nepavirtus bado žaidynėm
Savimeila tenkink, ten kur nei vienas nelieka galiniu
Siela paleidus, vel garbinti sienas marmurines
Kai tik laiko matmenis tavo vienintelis varantis motyvas
Tarp karų, verkiančiu blokų [ ? ] raizgalynuose
Butuose vaikščiojančios mirtis, kuriose vos jaučiuosi gyvas
Taip tu čia taip nyku, labiau vidum, nei aplinka
Laisvo mano plano membrana, nugyventi kaip negyvena
Noriu mylėti tik viena tave, viena tave, tik viena tave
Net nematyti kitų, eilinis aš eilinė tu
Eilėmis sotu, gaivu net mieste terp automobilių žiedų
Pastatų, išmetamųjų, išmetamų iš namų
Išmanių [ ? ] nesitikėjau iš žmonių
Kad visi vienodai teisūs, reiškia tik, kad vienodai klystam
Nėra dramų, nieko blogo, bet apie esmę dažnai pamirštam
Išeiname ir sugrįžtam, aš prie nieko nepririštas
Atrodo kol užsinori išeit negrįštant žinai
Žmones užpisa, tas per kietas, pasileidus nėra kur dėtis
Bet jei tikrai mylėtum ką turi, aplinka tau nerupėtu
(Žmones užpisa, tas per kietas, pasileidus nėra kur dėtis
Bet jei tikrai mylėtum ką turi, aplinka tau nerupėtu)
Niekam nepasiskūsi, kai vienatvė spręs už tavę, pašiepk savę
Bet tai nerimtą, nelemtą ištirpę tie metai, tau priskirią vertę
Kur nėra klaidingų kelių, bet tu pasirinkai neteisingą
Eilinė realybes galimybė (ahh) tavo veiksmų grandinė (yeah)
Akmenys ir vinys, kam tai pradmenys ir vynas
Kam tai pakaitalas vyras, kai ryšys nesantuokinis
Sugaišus tiek laiko, ta savižudybe tampa priimtina
Sprendimas kur imasi, jie kai atsiduodame šimtui sakiniam
Meilės skurde, nepavirtus bado žaidynėm
Savimeila tenkink, ten kur nei vienas nelieka galiniu
Siela paleidus, vel garbinti sienas marmurines
Kai tik laiko matmenis tavo vienintelis varantis motyvas
Tarp karų, verkiančiu blokų [ ? ] raizgalynuose
Butuose vaikščiojančios mirtis, kuriose vos jaučiuosi gyvas