Siela šaukiau Vilniaus senamiesty kai niekas nematė by Stygle Lyrics
(Jeigu savim jau nebetiki)
Kas Tu per padaras, jeigu nesidžiaugi rytmečio speigu?
Saule, lietum nebesidžiaugi, kas Tu esi, jei savim jau nebetiki?
Nieko daugiau neprašyk, jeigu atimi
Į gryčią priimki kitatikį
Mes iš tikrųjų beprotiškai artimi
Lapai nuo vėjo šaligatvy vartomi
Kas Tu per padaras, jeigu nesidžiaugi rytmečio speigu?
Saule, lietum nebesidžiaugi, kas Tu esi, jei savim jau nebetiki?
Nieko daugiau neprašyk, jeigu atimi
Į gryčią priimki kitatikį
Mes iš tikrųjų beprotiškai artimi
Lapai nuo vėjo šaligatvy vartomi
Mane palydėki, iš kur nebegrįšiu, ten kur nerastumei ryšio
Manęs čia nėra, bet Tu taip elgiesi
Sapnuodama mane paliesi
Man šitaip gera pasauly
Liūdna? Ateiki, parodysiu Tau jį
Mano tekantis kraujas, kupinas šalčio atiteka naujas
Saulė - ji teka iš lėto, tyliai išėjus palieka man lietų
Kam sukūrei emocijas?
Tam, kad panašus į žmogų Tu būtumei
Visgi, nebūtų ir meno, mano tapyba dėl šito gyveno
Ji - alsavimas amžinas, žmogaus nebėr, menas laiką įprasmina
Kas Tu per padaras, jeigu nesidžiaugi rytmečio speigu?
Saule, lietum nebesidžiaugi, kas Tu esi, jei savim jau nebetiki?
Nieko daugiau neprašyk, jeigu atimi
Į gryčią priimki kitatikį
Mes iš tikrųjų beprotiškai artimi
Lapai nuo vėjo šaligatvy vartomi
Kas Tu per padaras, jeigu nesidžiaugi rytmečio speigu?
Saule, lietum nebesidžiaugi, kas Tu esi, jei savim jau nebetiki?
Nieko daugiau neprašyk, jeigu atimi
Į gryčią priimki kitatikį
Mes iš tikrųjų beprotiškai artimi
Lapai nuo vėjo šaligatvy vartomi...
Kas Tu per padaras, jeigu nesidžiaugi rytmečio speigu?
Saule, lietum nebesidžiaugi, kas Tu esi, jei savim jau nebetiki?
Nieko daugiau neprašyk, jeigu atimi
Į gryčią priimki kitatikį
Mes iš tikrųjų beprotiškai artimi
Lapai nuo vėjo šaligatvy vartomi
Kas Tu per padaras, jeigu nesidžiaugi rytmečio speigu?
Saule, lietum nebesidžiaugi, kas Tu esi, jei savim jau nebetiki?
Nieko daugiau neprašyk, jeigu atimi
Į gryčią priimki kitatikį
Mes iš tikrųjų beprotiškai artimi
Lapai nuo vėjo šaligatvy vartomi
Mane palydėki, iš kur nebegrįšiu, ten kur nerastumei ryšio
Manęs čia nėra, bet Tu taip elgiesi
Sapnuodama mane paliesi
Man šitaip gera pasauly
Liūdna? Ateiki, parodysiu Tau jį
Mano tekantis kraujas, kupinas šalčio atiteka naujas
Saulė - ji teka iš lėto, tyliai išėjus palieka man lietų
Kam sukūrei emocijas?
Tam, kad panašus į žmogų Tu būtumei
Visgi, nebūtų ir meno, mano tapyba dėl šito gyveno
Ji - alsavimas amžinas, žmogaus nebėr, menas laiką įprasmina
Kas Tu per padaras, jeigu nesidžiaugi rytmečio speigu?
Saule, lietum nebesidžiaugi, kas Tu esi, jei savim jau nebetiki?
Nieko daugiau neprašyk, jeigu atimi
Į gryčią priimki kitatikį
Mes iš tikrųjų beprotiškai artimi
Lapai nuo vėjo šaligatvy vartomi
Kas Tu per padaras, jeigu nesidžiaugi rytmečio speigu?
Saule, lietum nebesidžiaugi, kas Tu esi, jei savim jau nebetiki?
Nieko daugiau neprašyk, jeigu atimi
Į gryčią priimki kitatikį
Mes iš tikrųjų beprotiškai artimi
Lapai nuo vėjo šaligatvy vartomi...