Praeitį palik už durų by Stygle Lyrics

Negaliu to sudegint lyg knygų, kurios prasmės nebeturi
Pamenu tūrį, pamenu ašaras Tavo už durų
Išeit privalau, išeiti turėjau, kitaip negalėjau
Tu šypsaisi saule, o aš - užtemimas
Pasauly ledynų linkiu gero vėjo
Tu pabudai
Ir man žiauriai sunku, aš sapnas buvau tik
Lietuje gaudyk
Mane ir prie sienos sušaudyk
Tau tik linkėsiu tik gero, palaidok mane ir laimės sulauk tik
Jei purvinos upės įbėga, sielą po vandeniu jūros skalauk tik
Jei nesimatysim, žinok, Tu mano liūdėjimo mintyse
Žinok, kad mylėjau
Ir man visi žmonės senokai įgrysę
Aš nekenčiu jų ir fuck populiaciją
Aš myliu vienatvę, vargu ar atrasit ją
Jūs skestate masėje
Gal tai simuliacija - plaka pikselių širdys
Siekiame irtis, paukščio plazdėjimas naktyje girdis
Lūžusios svirtys, tave, lai veda į priekį
Niekinu save ir niekinu niekį
Siela, Tu rožių laukais nusidrieki!
Taip, aš kitoks, retkarčiais pigus
Prieik, pašnekėsim, aš visada lygus
Sąmonėj knygos aktorių rolės nereikalingos
Dienos laimingos - kiek nusišypsai savyje
Mane atminki, kai supistai lyja
Nieko nelieka savyje
Pinkime viją, lai galo tenai nesimato
Akys nemėgo tamsos, bet įprato
Nereik surogato
Prašysiu tavęs, daugiau nevaidinki
Jei neįšeina tai dinki
Vidų pažinki, kiekvieną vingį
Vaisiai prinokę, nelauki, nuskinki
Vyną brandinki, ranką iškelki, jeigu sutinki
Noriu, kad visi išnyktų
Noriu, kad mirtume žiauriai laimingi
Kad nesibaigtų, vakaras tyras sąstingio laiko
Pametei save apakintas niekio
Pametei save pasąmonėj vaiko
Pamečiau save būsenoj mago, eilėse prie maiko
Mano vidus - seno išminčiaus
Tuo pačiu jauno, gatvėje panko
Ugnį suradęs - neški ant rankų
Nešti ją brangu
Ją išlaikyti nereikia sidabro, ratų nereikia, nereikia Nike’ų...