Mirtis.Su.Gyvenimu.Eina.Kartu. 🌅✨ by Stygle Lyrics
*Mirtis su gyvenimu eina kartu; tobula harmonija...
Aš tau paliksiu vietos, šalia prisėsti galėtum
Užgyja širdys skylėtos, mane pamilti galėtum
Man nereikėtų, nerašyčiau nieko
Tyla stipresnė už viską, tyla paleidžia lietų
Aš tau paliksiu vietos, šalia prisėsti galėtum
Užgyja širdys skylėtos, mane pamilti galėtum
Man nereikėtų, nerašyčiau nieko
Tyla stipresnė už viską, tyla paleidžia lietų
Per greit užaugt norėjom, tarpais per daug mylėjom
Ir aš senai kitoks, bet dar klausausi vėjo
Klausausi to, ką man pasako vaikas, nes tie, kurie suaugę - jų širdis palietęs speigas
Ir nematau akyse to naivumo, nuoširdžiai tikinčių, kad pasakos iš tikro buvo
O aš tikiu, kad juodvarniais pavirtę broliai, jie skraido vakaro žaroj ir juos palydi toliai
Pasauly spalvos neberyškios, tai į jas sugrįžki, jeigu kiti išjuoks tave, vis tiek judėk po biškį
Verčiau jau regintis, daugiau negu visai apakęs, balta žiema, tai aš - mėlynos haskio akys
Ir jei nerastumei kelio, jis visą laiką po kojom, prieš pora metų pažinę, tūkstantį metų žinojom
Kad mes tenai kažkur buvom vienuose namuose, kadaise ta pačia jūra, bet kituose laivuose
Kitam krante, kopose laužai įžiebs viltį, kūnai sušalę atskiri, kartu galės sušilti
Jeigu kada galvosi, kad negali pamilti, pamilki kaip mirtis gyvybę ir gyvybė mirtį;
Aš tau paliksiu vietos, šalia prisėsti galėtum
Užgyja širdys skylėtos, mane pamilti galėtum
Man nereikėtų, nerašyčiau nieko
Tyla stipresnė už viską, tyla paleidžia lietų
Aš tau paliksiu vietos, šalia prisėsti galėtum
Užgyja širdys skylėtos, mane pamilti galėtum
Man nereikėtų, nerašyčiau nieko
Tyla stipresnė už viską, tyla paleidžia lietų
Aš tau paliksiu vietos, šalia prisėsti galėtum
Užgyja širdys skylėtos, mane pamilti galėtum
Man nereikėtų, nerašyčiau nieko
Tyla stipresnė už viską, tyla paleidžia lietų
Aš tau paliksiu vietos, šalia prisėsti galėtum
Užgyja širdys skylėtos, mane pamilti galėtum
Man nereikėtų, nerašyčiau nieko
Tyla stipresnė už viską, tyla paleidžia lietų
Per greit užaugt norėjom, tarpais per daug mylėjom
Ir aš senai kitoks, bet dar klausausi vėjo
Klausausi to, ką man pasako vaikas, nes tie, kurie suaugę - jų širdis palietęs speigas
Ir nematau akyse to naivumo, nuoširdžiai tikinčių, kad pasakos iš tikro buvo
O aš tikiu, kad juodvarniais pavirtę broliai, jie skraido vakaro žaroj ir juos palydi toliai
Pasauly spalvos neberyškios, tai į jas sugrįžki, jeigu kiti išjuoks tave, vis tiek judėk po biškį
Verčiau jau regintis, daugiau negu visai apakęs, balta žiema, tai aš - mėlynos haskio akys
Ir jei nerastumei kelio, jis visą laiką po kojom, prieš pora metų pažinę, tūkstantį metų žinojom
Kad mes tenai kažkur buvom vienuose namuose, kadaise ta pačia jūra, bet kituose laivuose
Kitam krante, kopose laužai įžiebs viltį, kūnai sušalę atskiri, kartu galės sušilti
Jeigu kada galvosi, kad negali pamilti, pamilki kaip mirtis gyvybę ir gyvybė mirtį;
Aš tau paliksiu vietos, šalia prisėsti galėtum
Užgyja širdys skylėtos, mane pamilti galėtum
Man nereikėtų, nerašyčiau nieko
Tyla stipresnė už viską, tyla paleidžia lietų
Aš tau paliksiu vietos, šalia prisėsti galėtum
Užgyja širdys skylėtos, mane pamilti galėtum
Man nereikėtų, nerašyčiau nieko
Tyla stipresnė už viską, tyla paleidžia lietų