Lyja by SEL Lyrics
[Priedainis, Electronic I:]
Aš laukiu lietaus iš aukšto dangaus x3
Lyja tegu lyja
Aš laukiu lietaus iš aukšto dangaus
Lyja tegu lyja
[Pirmas Kupletas, SEL:]
Tai mano dainos, kurios neatsiranda šiaip be laiko
Tai mano žodžiai greičiau nei tavo mintys skraido
Tai mano naujas veidas, nupraustas vandeniu šaltu
Pamirštos senos žaizdos, širdy vieningai kritę norai
Lyg uždegta cigarete, išpūsti šitą nuodą iš savęs aš norėčiau
Lyg vienas namuose, suradęs tylą kampe
Girdžiu kaip tiksi rodyklės laikrodžiuose
Šią naktį vėl svajosi
Šią naktį nemiegosi
Ir kitą rytą tu žodžius mano kartosi
Esu gyvenimo gražaus, savininkas ponas
Už mano pečių tokių kaip aš milijonas
Batalionas širdžių, legionas akių
Tai amžinybė jausmų, emocijų karštų
Tai mūsų laikmetis ir tu mano brolis ir draugas
Nesuteptas mūsų bendras kraujas
[Priedainis, Electronic I:]
[Antras Kupletas, SEL:]
Atsirandu aš iš tamsos, kaip atsiranda žaibas
Man atsibodo tavo šitos bjaurios, baltos klaidos
Svajonių ir minčių pilnos mano akys
Aš noriu vėl gyventi tą blogį nusimetęs
Tai panašu į lietų, krentantį iš dangaus
Kurį tekėdamos sraunios upės pagaus
Ir neš taip toli, pavers vandenį sūrų
Iš gėlo vandens pavirs į vandenį jūrų
[Priedainis, Electronic I:]
Aš laukiu lietaus iš aukšto dangaus x3
Lyja tegu lyja
Aš laukiu lietaus iš aukšto dangaus
Lyja tegu lyja
[Pirmas Kupletas, SEL:]
Tai mano dainos, kurios neatsiranda šiaip be laiko
Tai mano žodžiai greičiau nei tavo mintys skraido
Tai mano naujas veidas, nupraustas vandeniu šaltu
Pamirštos senos žaizdos, širdy vieningai kritę norai
Lyg uždegta cigarete, išpūsti šitą nuodą iš savęs aš norėčiau
Lyg vienas namuose, suradęs tylą kampe
Girdžiu kaip tiksi rodyklės laikrodžiuose
Šią naktį vėl svajosi
Šią naktį nemiegosi
Ir kitą rytą tu žodžius mano kartosi
Esu gyvenimo gražaus, savininkas ponas
Už mano pečių tokių kaip aš milijonas
Batalionas širdžių, legionas akių
Tai amžinybė jausmų, emocijų karštų
Tai mūsų laikmetis ir tu mano brolis ir draugas
Nesuteptas mūsų bendras kraujas
[Priedainis, Electronic I:]
[Antras Kupletas, SEL:]
Atsirandu aš iš tamsos, kaip atsiranda žaibas
Man atsibodo tavo šitos bjaurios, baltos klaidos
Svajonių ir minčių pilnos mano akys
Aš noriu vėl gyventi tą blogį nusimetęs
Tai panašu į lietų, krentantį iš dangaus
Kurį tekėdamos sraunios upės pagaus
Ir neš taip toli, pavers vandenį sūrų
Iš gėlo vandens pavirs į vandenį jūrų
[Priedainis, Electronic I:]