Juodos akys by Micro One Lyrics

Jie kaltino mane, bet virvė iš rankų slydo
Bandžiau ištraukt, kad jie veido mano nematytų
Teisiam nereik paminklai, kad rūdytų
Lietum permirkusių eilučių nieks neįskaitytų
Nieks nesustabdytų, juk sielos peiliai nebadytų
Kvantinėj superpozicijoj mes aukštyn kritom
Erdvės ir laiko stygom iki ryto grojau
Pasilikom, sutemus vėl mes vienas kitą gydom
Aš pranašu čia būt norėjau - jie neklausė
Poetas išgirstas tik miręs
Siela į kiekvieną ausį klausia gi manęs - kodėl kelią aš rinkausi
Vilties nors ir negausiai - laisvės skonio paragausi
Laukuos sidabro sugeriu visą mėnesieną
Žmogus menkesnis šioj visatoj už žolės stiebą
Žolės kiekiu pasigirt jie skuba, kol aš siekiu būti geresniu - paskutinės duonos tau atriekiu
(kaip visada, žinai)
Man nebereikia nieko, gaunu viską
Palaima būt Tavam playlist'e
Jei pagalvotum visada, kaip gera klysti
Pasaulį tobulą surast gi ne visi išdrįsta
Mano gatvė - sutryptom svajonėm grįsta
Juokinga man, kai sako jie vieni kitus pažįsta
Pabandyk pažint mane artiste - tau tamsa nušvistų, medžiai negyvi pražystų
Toks laikinas pozityvas save neigiantis
Tau kas atliekamas - tas per daug atlaikantis, turtų pažadėtų vaikantis
Sustosi finiše - žaidimas ne taip veikiantis
Rask, kas laime teikia vis
Old school'inis kaip Taken'as
Juk globos laikinos, o aš kiekvieną klausantį sau įsivaikinęs
Juk Tu - tai aš
Genų grandinės laikė mus...