Eskimo Nebula by Micro One Lyrics
Micro One X Kamuza X Stygle X Erke "Eskimo Nebula " žodžiai
[Verse 1: Micro One]
Ko tu lauki? Gal trečio strike'o?
Keist euro track'us
Su sensėjum kalbu skype'u
Miršta kas neprisitaiko
Gyvenimo žaidime party lan, micro-san, ichiban
Vėjy palankiam likimą sau nulemk
Kam save pralenkt, kūną auksu dengt
Kenkt kitam, vengt akistatos su savim
Geriau nerengt, gal geriau dingt
Negu sunkų kelią pasirinkt
Neišbrist ir neištrint
Mėnesiui tik eurų dvim
American dream, išparduot save ar likt savim?
Iškoduot save ar likt tik skaitmenim?
Nelysk gilyn kai užgros DJ, aš kaip Grove Street'e CJ
Ne nuo narkotikų išplėsti vyzdžiai
Tik stebiu atidžiai, bobos siūlos
Bet ar man gimdysi sūnus?
Ar be "cukrus citrinoj" žinai dar gabalų Karūnos?
Intelektinis atstumas, ne taps kūnų artumas
Nes dienos mano nykios, naktys žydi rožių krūmais
[Verse 2: Kamuza]
Tiek daug šykštumo kad neliko vietos sąžinei
Tipo viena šeima, baikit, kam čia tiek pagražinti
Seniai čia viskas aišku, kas po vieną nevaikšto
Kas kuria iš idėjos o kas repe ieško bapkių
Aš nesmerkiu nė vieno nes dar neturiu tiek teisių
Ateis laikas, baigsis klaidos, ir tu pats savęs paklausi
Už gyvybę kaip nubaustas ir našta kokia teka?
Kokie bus tavo vaikai ir kas lankys tavo kapą?
[Verse 3: Erke]
Jei tavo svajonės tuščios, remkis į svajones svetimas
Na jeigu veltui tai bent ne tavo gyvenimas
Nes palyginus, judesiai konstanta
Sviesmečių archyvuose tavęs jau neberanda
Kai deginsies paskutinės likusios žvaigždės šešėly
Skambėjo kas negirdima, nematoma - šnabždėjo
Kaip atsibodo norai, buitiniai, atspėjai
Amžiaus užmigai, manyk gavai ko ir norėjai
Dažnai čia iškeliavę savo kranto neberanda
Barsto pelenus mintim paruošę skaitmeninį karstą
Galėčiau - pasidalinčiau keletą dalių
Nes tik keletą žmonių aprėptų keletą kelių
Nes juk tarp akių tyrų gyventi permirkus melu
Sakai įskaudinu išėjęs, bet kad neįskaudint išeinu
Tai kam aš pasilieku, nenuspėtų ateitis
Pats laikas bėgti nesuspėtų
[Verse 4: Stygle]
O ašmenys liečia vandenį bet vandeniui neskauda
Todėl neverk už mane, mama, gatvėje nušautą
Many dangus ir akmenys ten viename sukrauta
Prašyk kad vandenynas purvą vidinį skalautų
Kad vaikas alkanas duonelės gautų
Vaizdai išmokė patylėt bet būt viduj nurautu
Pora headshotų, miesto šešėliai su scout'u
Prie gėrio būti angelu, prie blogio būt McCloud'u
[Verse 5: Kamuza]
Žemėj daug liūdėsio jį bando slėpti judesiu
Laikas kažką pakeist, planeta jau įsiutusi
Jos tokios jaunos siūlosi, tiesos dar neįžiūrinčios
Tėvas sakė rinktis draugus čia baisiai tamsus tunelis
Verta tikėt bent jau į save kad netapt numirėliu
Gyva dvasia paklydus butuose ieško juos mylinčių
Mano dvasia paklydus danguj kur keliai nežinomi
Vakar mačiau žvaigždes, bent jos neturi lyderio
Spėju daug ko neįtariam, kodėl ten pat atsiduriam
Namai yra namai, ten kur giesmės vyturio
Kur centras ne per vidurį, žodį savy laikyt turi
Ką velniui duotum kad namuos nebūtų žemai kritusių?
Mano pasėly auga derlius, čia matau gyvybę kitą
Keista kai užaugau kaime bet prie tų pačių vertybių
Nieks neklausė mitų, savi liko prie legendų
Bent kai kalbi apie repą nemaišyk prašau su trend'u
[Verse 6: Micro One]
Atsuk kolonkes o ne bonkes
Kitos lomkes gabalai kaip gronkės
Niekada netraukia bongas
Lopas, tuoj pamesi plombas
Tęsiam
Super Novoj niekad neužgesim
Kas gręsia? Nežinau eik su manim, bet kur nuvesiu
Klausimas ne "ar?", o kada su broliais kausimės?
Bunkery kai spausimės, žmogaus mėsos ragausim mes
Neapgailėstausim, rankų kaltų juk nenuplausim
Sūnau, mano negimęs, tikiuos to nesulauksi
[Verse 7: Stygle]
Matau, kaip yra kūnas tavo besielis
Greičiu sulig šviesa, lyg netas namuose bevielis
Mergaitės tapo lėlės, čiūvai rinkosi mašiną
Vietoj akių ten smėlis, turtai tavęs nepagražino
Lietūs toliau per pilnatį lašina ietis
Likimas tau padovanotas, nėra ko gailėtis
Nedrįsk seilėtis, per audrą deimantinis skėtis
Ir laikui bėgant reik gamta iš po lėto žavėtis
Nakties ugny su miledi mylėtis
Kartais tuščiausioj pievoj rodosi nėra kur dėtis
Rūbas dėvėtas, pavirsta į nostalgiją
Vaikystę su tėvais, kažko nepasakanti baltija (?)
Radau šilumą šaltyje bet jos dar nepasiekęs
Aš senos nuotraukos iš tavo dulkėtos palėpės
Savo mintim aš visą kosmosą aprėpęs
Ieškot atsakymų dangus man raudonas paliepęs
[Verse 8: Erke]
Gali ilgai vaidinti, pildyti, save naikinti
Mintį perdaryti, ginti, perdalinti, imti
Vinį laužytą statyti, liaukis sau meluoti
Vientisumo pradmenys vingiuoti, keliai jau nužygiuoti
Nesigailėti, nebijoti, kai aplink "madingi"
Mano stilius iš benamių, stilius "rengtis tingiu"
Tokiu būdu svajonės kaip iš Holivudo
Prisėsiu, realybė kaip iš Holivudo griūvėsių
Ieškot turi paguodos reikalauju duot tiesą
Paseku, reikalauju, gal paguodą? Klasika..
[Verse 1: Micro One]
Ko tu lauki? Gal trečio strike'o?
Keist euro track'us
Su sensėjum kalbu skype'u
Miršta kas neprisitaiko
Gyvenimo žaidime party lan, micro-san, ichiban
Vėjy palankiam likimą sau nulemk
Kam save pralenkt, kūną auksu dengt
Kenkt kitam, vengt akistatos su savim
Geriau nerengt, gal geriau dingt
Negu sunkų kelią pasirinkt
Neišbrist ir neištrint
Mėnesiui tik eurų dvim
American dream, išparduot save ar likt savim?
Iškoduot save ar likt tik skaitmenim?
Nelysk gilyn kai užgros DJ, aš kaip Grove Street'e CJ
Ne nuo narkotikų išplėsti vyzdžiai
Tik stebiu atidžiai, bobos siūlos
Bet ar man gimdysi sūnus?
Ar be "cukrus citrinoj" žinai dar gabalų Karūnos?
Intelektinis atstumas, ne taps kūnų artumas
Nes dienos mano nykios, naktys žydi rožių krūmais
[Verse 2: Kamuza]
Tiek daug šykštumo kad neliko vietos sąžinei
Tipo viena šeima, baikit, kam čia tiek pagražinti
Seniai čia viskas aišku, kas po vieną nevaikšto
Kas kuria iš idėjos o kas repe ieško bapkių
Aš nesmerkiu nė vieno nes dar neturiu tiek teisių
Ateis laikas, baigsis klaidos, ir tu pats savęs paklausi
Už gyvybę kaip nubaustas ir našta kokia teka?
Kokie bus tavo vaikai ir kas lankys tavo kapą?
[Verse 3: Erke]
Jei tavo svajonės tuščios, remkis į svajones svetimas
Na jeigu veltui tai bent ne tavo gyvenimas
Nes palyginus, judesiai konstanta
Sviesmečių archyvuose tavęs jau neberanda
Kai deginsies paskutinės likusios žvaigždės šešėly
Skambėjo kas negirdima, nematoma - šnabždėjo
Kaip atsibodo norai, buitiniai, atspėjai
Amžiaus užmigai, manyk gavai ko ir norėjai
Dažnai čia iškeliavę savo kranto neberanda
Barsto pelenus mintim paruošę skaitmeninį karstą
Galėčiau - pasidalinčiau keletą dalių
Nes tik keletą žmonių aprėptų keletą kelių
Nes juk tarp akių tyrų gyventi permirkus melu
Sakai įskaudinu išėjęs, bet kad neįskaudint išeinu
Tai kam aš pasilieku, nenuspėtų ateitis
Pats laikas bėgti nesuspėtų
[Verse 4: Stygle]
O ašmenys liečia vandenį bet vandeniui neskauda
Todėl neverk už mane, mama, gatvėje nušautą
Many dangus ir akmenys ten viename sukrauta
Prašyk kad vandenynas purvą vidinį skalautų
Kad vaikas alkanas duonelės gautų
Vaizdai išmokė patylėt bet būt viduj nurautu
Pora headshotų, miesto šešėliai su scout'u
Prie gėrio būti angelu, prie blogio būt McCloud'u
[Verse 5: Kamuza]
Žemėj daug liūdėsio jį bando slėpti judesiu
Laikas kažką pakeist, planeta jau įsiutusi
Jos tokios jaunos siūlosi, tiesos dar neįžiūrinčios
Tėvas sakė rinktis draugus čia baisiai tamsus tunelis
Verta tikėt bent jau į save kad netapt numirėliu
Gyva dvasia paklydus butuose ieško juos mylinčių
Mano dvasia paklydus danguj kur keliai nežinomi
Vakar mačiau žvaigždes, bent jos neturi lyderio
Spėju daug ko neįtariam, kodėl ten pat atsiduriam
Namai yra namai, ten kur giesmės vyturio
Kur centras ne per vidurį, žodį savy laikyt turi
Ką velniui duotum kad namuos nebūtų žemai kritusių?
Mano pasėly auga derlius, čia matau gyvybę kitą
Keista kai užaugau kaime bet prie tų pačių vertybių
Nieks neklausė mitų, savi liko prie legendų
Bent kai kalbi apie repą nemaišyk prašau su trend'u
[Verse 6: Micro One]
Atsuk kolonkes o ne bonkes
Kitos lomkes gabalai kaip gronkės
Niekada netraukia bongas
Lopas, tuoj pamesi plombas
Tęsiam
Super Novoj niekad neužgesim
Kas gręsia? Nežinau eik su manim, bet kur nuvesiu
Klausimas ne "ar?", o kada su broliais kausimės?
Bunkery kai spausimės, žmogaus mėsos ragausim mes
Neapgailėstausim, rankų kaltų juk nenuplausim
Sūnau, mano negimęs, tikiuos to nesulauksi
[Verse 7: Stygle]
Matau, kaip yra kūnas tavo besielis
Greičiu sulig šviesa, lyg netas namuose bevielis
Mergaitės tapo lėlės, čiūvai rinkosi mašiną
Vietoj akių ten smėlis, turtai tavęs nepagražino
Lietūs toliau per pilnatį lašina ietis
Likimas tau padovanotas, nėra ko gailėtis
Nedrįsk seilėtis, per audrą deimantinis skėtis
Ir laikui bėgant reik gamta iš po lėto žavėtis
Nakties ugny su miledi mylėtis
Kartais tuščiausioj pievoj rodosi nėra kur dėtis
Rūbas dėvėtas, pavirsta į nostalgiją
Vaikystę su tėvais, kažko nepasakanti baltija (?)
Radau šilumą šaltyje bet jos dar nepasiekęs
Aš senos nuotraukos iš tavo dulkėtos palėpės
Savo mintim aš visą kosmosą aprėpęs
Ieškot atsakymų dangus man raudonas paliepęs
[Verse 8: Erke]
Gali ilgai vaidinti, pildyti, save naikinti
Mintį perdaryti, ginti, perdalinti, imti
Vinį laužytą statyti, liaukis sau meluoti
Vientisumo pradmenys vingiuoti, keliai jau nužygiuoti
Nesigailėti, nebijoti, kai aplink "madingi"
Mano stilius iš benamių, stilius "rengtis tingiu"
Tokiu būdu svajonės kaip iš Holivudo
Prisėsiu, realybė kaip iš Holivudo griūvėsių
Ieškot turi paguodos reikalauju duot tiesą
Paseku, reikalauju, gal paguodą? Klasika..