Jokios vilties by Extravaganza Lyrics

Iš vilties į tèvo rykštę subėga rašalu nugaros skausmai išėsdamas mintis rūgštim užaštrinu sekundes laikas niekad taip ir neidavo tiksliau toj šypsenoj voliotis ima ligos ir prietemoj viskas girdisi aiškiau

Kaip gera klausyt kaip inkščia šuo kai jo veidas primena balsus tai draskantis gatvių šviesas orumas

Bet pašvilpauk taip kaip švilpdavai vaikystėj tavo lūpomis atbėgdavo pavydas ir aistra

Dengiant žmoniu akis delnais regi tuos kurie masto vis tyliau geriau apakt ir liečiant išgamas kaifuot kai ji nusirengs paleisk nukraujuot naktie

Suabejok
Tai sužydi tarp akių uždengia jusles ir tau pakvimpa peniu išūgdomas žvairumas prišaukia muses tai mūsų damos sukasi ratu
Mes lekiam kaip vėjas kaip žvėrys paėdę malonumai tvarsto opas pūvančias skyles kamšo potepiais ir anglim
Tai per lengva kovot atsimerkt ir neregėt tamsos maitintis šeriančia ranka mėgautis negimusiu savimi girtėt nuo nevilties skalauti burną grožiu painiotis po ranka priverst atleist kitus atrakint duris iš šalies stovėti tiltu po ledu įkvėpti tyros
Sunaikint save
Laikytis nustot
Kai gimiau man švietė dievas ir ten toli buvo toli stogais varvėjo rašalas ir girdant juos jie netroško kas turi sparnus í plaukus plunksnų nepina o į dangų žvelgia tik nuleidę galvą lėtai išvemiu save ir krisdamas aš laisvas nes po nagais jokios vilties