Gyvenimo kritimą dovanosim krankliui by Anubi Lyrics

Sutemų krantai ir dvasia nemirtinga –
Ramūs, kai virpa kranklio sparnai
Tamsoj pravirksta sielos iš laimės
Jos ją pažįsta sublizga kaip dalgis

Jos mėgsta kai žmogų dalinas
O dalgis vadinas kranklio vardu
Kranklį jos kviečia ir žvelgia į gelmę
Nustato jo vertę, kai pykčiu akys jo šviečia

Esam jo tik šešėlis, Mirtis viduje
Kai kranklys pašėlęs – Mirtis išorėje

Aštriais nagais į sutemų šalį
Vėlių takais nunešti jis gali
Jo laukiam, geidžiam ir tylim...
Lai išgirs mus! Už tai jį ir mylim

Jo žvilgsnį, prisilietimą dovanosiu Jums
Gyvenimo kritimą dovanosiu Jam